Parengė psichologė Dovilė Budrienė
Emocijos – galinga jėga, nuspalvinanti mūsų patirtis, skatinanti veiksmus ir formuojanti santykius. Deja, kasdienybėje daug resurso skirdami būti produktyviais ir įnikdami į darymą, neretai praleidžiame tai, kas iš tikrųjų vyksta su mumis. Nors gebame paaiškinti daugybę sudėtingų išorinių procesų, atidžiau pažvelgus į savo emocinį pasaulį, jis gali pasirodyti nepažįstamas ir painus, o kai kuriais atvejais – netgi sąmoningai apeinamas ir ignoruojamas. Šiame straipsnyje kviečiame apžvelgti, iš ko susideda, kaip veikia ir kuo reikšmingos emocijos mūsų gyvenime.
Emocijų komponentai
Vienas iš pirmųjų mokslinių modelių, aiškinančių emocijų sudedamąsias dalis, buvo Robert Plutchik trišalis modelis. Pasak Plutchik (2002), emocijos yra kompleksinės reakcijos, kurios apima pažintinius, fiziologinius ir elgesio komponentus. Pavyzdžiui, įsivaizduokite užklumpančią jaudulio žengiant prieš didžiulę ir jums reikšmingą auditoriją. Akivaizdu, kad šis jaudulys – tai ne tik jausmas, bet gerokai platesnė patirtis. Taigi, norint kuo geriau atpažinti ir valdyti kylančias emocijas, svarbu atkreipti dėmesį į savo mintis, pojūčius kūne, pastebėti vyraujantį elgesį tarsi iš šalies.
„Geros“ ir „blogos“ emocijos
Gali atrodyti, kad jausti džiaugsmą yra gerai, o pyktį – blogai. Tačiau iš tiesų nėra teigiamų ar neigiamų emocijų, nes visos emocijos siunčia mums informaciją. Šį pasakymą tikslingiau keisti į „malonios ir nemalonios emocijos“. Net ir nemalonios emocijos gali būti labai reikšmingos ir teigiamos, pavyzdžiui, pasišlykštėjimas gali skatinti nevalgyti kenkiančio maisto, pyktis – signalizuoti, kad kyla grėsmė mūsų įsitikinimams ar vertybėms, nerimas – apsaugoti nuo pavojaus, įgalinti veikti. Taigi pasakymas jaučiuosi „gerai“ arba „blogai“ iš tiesų yra visiškai neinformatyvus – tokios emocijos neegzistuoja. Nors vieningos klasifikacijos kol kas nėra, šiuo metu išskiriama daugiau kaip 100 įvairiausių emocijų – pažinkime jas, nes jose slypi didžiulė galia.
Emocijų galia
Emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis ir atlieka itin svarbų vaidmenį. Jos motyvuoja mus veikti (Harmon-Jones ir kt., 2011), dalyvauja priimant įvairiausius sprendimus (Damasio ir kt., 1991), ir yra galingi komunikacijos įrankiai. Jau žinome, kad tiek malonios, tiek nemalonios emocijos yra reikalingos ir turi savo funkcijas, tačiau tam, kad būtų panaudotos tikslingai, pirmiausia labai svarbu jas atpažinti ir įvardinti.
Kas iš to, kad įsivardinsiu, kaip jaučiuosi?
Praktika rodo, kad šis klausimas neretai nuvilnija pakvietus žmogų kalbėti apie jausmus. Sunkumai pripažinti ir įvardinti savo emocijas gali kilti iš klaidingų įsitikinimų, kad tai nieko nepakeis arba turės neigiamų pasekmių – parodys silpnumą, sukels įtampą, konfliktus, atstūmimą. Dėl šių ir kitų priežasčių neatpažįstamos, slopinamos ir ignoruojamos emocijos ilgainiui virsta įvairiais psichikos sveikatos sunkumais. Emocijos yra energija, kuri turi būti išveikiama.
Svarbu suprasti, kad kontroliuoti galime tik tai, ką savyje atpažįstame ir priimame. Paradoksalu, bet norėdami jausti mažiau pykčio, nerimo ar baimės, pirmiausia turime šias emocijas savyje „legalizuoti“ – leisti joms būti. Kaip dažnai patirdami nerimą ir baimę sau ar artimiesiems sakote: „nieko tokio“, „nebijok“, „viskas gerai“, „stenkis apie tai negalvoti“? Tyrimai rodo (Satpute, Lindquist, 2021), kad padėti nurimti gali visiškai priešinga strategija – jausmų atpažinimas ir įvardijimas.
Magnetinio rezonanso tyrimai atskleidė, kad migdolinis kūnas – vienas iš pagrindinių už emocijas atsakingų smegenų centrų – tampa mažiau aktyvus, kai atpažįstame ir tiksliai įžodiname patiriamas emocijas. Kitaip tariant, informacija iš požievio pasiekia žievę, aktyvuojama prefrontalinė smegenų skiltis, kuri atsakinga už savikontrolę, planavimą ir sprendimų priėmimą, problemų sprendimą ir daugybę kitų aukštesnių funkcijų.
Taigi, laukdami artėjančio viešo kalbėjimo, pasimatymo, o gal vizito pas gydytoją mes galime pasakyti sau ir (ar) kitam, kad jaučiame baimę, patyrinėti, iš ko atpažįstame tai savo kūne, mintyse; pasimatuoti, kokio dydžio ji yra, tarkim, skalėje nuo 0 iki 10. O tada, priminę sau, kuo mums svarbi ši patirtis, pasiimti tą baimę už rankos ir vis tiek daryti. Ne veltui sakoma, kad baimė yra reakcija, o drąsa – pasirinkimas. Taigi šiuo atveju „nebijok“ pravartu keisti į „daryk, net jeigu bijai“.
Ir tai praeis…
Emocijos – lyg spalvingas orkestras, diriguojantis mūsų vidiniam pasauliui. Kiekviena emocija – tai unikalus instrumentas, skambantis skirtingomis natomis ir sukuriantis turtingą simfoniją. Net kai susiduriame su chaosu, svarbu atsiminti, kad emocijos nėra amžinos. Jos ateina ir praeina lyg besikeičiančios oro sąlygos. Išmokę jas valdyti ir nukreipti, galime transformuoti savo vidinį pasaulį, kurdami džiaugsmingą, prasmingą ir visavertį gyvenimą.
Literatūros sąrašas
- Damasio, A. R., Tranel, D., Bechara, A., & Damasio, H. (1991). Somatosensory cortex and the responsiveness to conflict in decision-making tasks. Journal of Neuroscience, 11(4), 807–814.
- Harmon-Jones, E., Bastian, V., & Moulton, C. (2011). Why are some angry faces more arousing than others? A componential approach. Emotion, 11(4), 1079– 1090.
- Levenson, R. W., Ekman, P., & Friesen, W. V. (1990). Voluntary facial action generates emotion-specific autonomic nervous system activity. Psychophysiology, 27(4), 363–370.
- Plutchik, R. (2002). Emotions and the concept of emotional space. Theories of Emotion, 1(33), 167–198.
- Satpute A. B., Lindquist K. A. (2021). At the Neural Intersection Between Language and Emotion. Affect Science Journal, 2(2), 207–220.
- Tamir M., Schwartz A. H., Oishi S., Kim M. Y. (2017). The Secret to Happiness: Feeling Good or Feeling Right? Journal of Experimental Psychology: General, 146(10), 1448–1459.