Aktyvaus senėjimo fizinės veiklos kortelės
Pasaulio sveikatos organizacija sąvoką „sveikas senėjimas“ apibrėžia kaip funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą. Funkcinis pajėgumas suprantamas kaip gebėjimas asmeniui atlikti jam vertingą veiklą:
- tenkinti pagrindinius poreikius;
- mokytis, tobulėti ir priimti sprendimus;
- turėti galimybę judėti;
- kurti ir palaikyti santykius;
- būti naudingam visuomenei.
Vienas iš sėkmingo senėjimo komponentų yra fizinė sveikata. Įrodyta, kad fizinė veikla turi teigiamą poveikį asmens psichinei sveikatai, užkerta kelią lėtinių ligų atsiradimui ir mažina jų padarinius, stiprina bendrą sveikatą ir funkcionavimą. Fizinis aktyvumas visapusiškai gerina sveikatą: skatina pagyvenusius žmones bendrauti, savanoriauti, padeda susirasti draugų ir didina bendrumo jausmą, taip pat teigiamai veikia ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, suvokimą, nuotaiką, savivertę, savarankiškumą, padeda išvengti arba pavėlinti širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, diabeto ir kitų ligų atsiradimą; tinkamai pritaikyta ir poreikius atitinkanti veikla teigiamai veikia pagyvenusių žmonių fizinį pajėgumą, gerina pusiausvyrą ir funkcines galimybes; fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės pasižymi geresne psichosocialine sveikata, geresniu funkcionalumu bei aukštesne saviverte. Visa tai net du kartus padidina tikimybę senti sėkmingai, ir priešingai – fiziškai neaktyviems asmenims atsiranda du kartus didesnė tikimybė patirti funkcinius suvaržymus ir nepasitenkinimą gyvenimu. Be to, dėl fizinio pasyvumo didėja rizika atsirasti nutukimui, antsvoriui, cukriniam diabetui ir vėžiui. Todėl vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvinimas yra viena svarbiausių priemonių, siekiant vyresnio amžiaus žmonių sėkmingo senėjimo.
Išskirtini keturi veiksniai, turintys įtakos vyresnio amžiaus asmenų fiziniam aktyvumui:
1. Fiziologiniai – nuo 30 metų žmogus pradeda senti, mažėja širdies darbingumas, retėja kapiliarų tinklas ir nyksta raumenų masė. Žinoma, kiekvienam asmeniui senėjimas vyksta skirtingai, tai lemia paveldimumas, aplinkos veiksniai ir pan. Tinkamas fizinis krūvis padeda padidinti raumenų jėgą ir ištvermę.
2. Psichologiniai – dažniausias fizinio aktyvumo ribojimo veiksnys yra motyvacijos stoka arba visiškas jos nebuvimas. Didelį poveikį turi pasitikėjimas savimi, savivertė, savo veiklos efektyvumo suvokimas („Aš“ efektyvumas“) – asmens suvokimas apie savo paties gebėjimus. „Aš“ efektyvumas“ yra žmogaus vidinės motyvacijos pagrindas ir veiksmo fondas. Savo veiklos efektyvumo suvokimas ir noras yra įvardijami kaip patys svarbiausi veiksniai, lemiantys pagyvenusių žmonių fizinį aktyvumą. Baimė, depresija, stresas, negatyvumas, nesitikėjimas gyvenimo kokybės pagerėjimo, žinių stoka neigiamai veikia fizinį aktyvumą.
3. Socialiniai – teigiama, jog asmenys, stokojantys pinigų, gyvenantys skurde, turi didesnę tikimybę tapti fiziškai pasyvūs. Priklausymas žemesniam ekonominiam-socialiniam sluoksniui sąlygoja socialinių ryšių stoką, negatyvizmą ir psichologinę įtampą. Fizinį aktyvumą skatina aukštesnis išsilavinimas, geresnė ekonominė padėtis, šeimos, draugų ir kaimynų palaikymas, programų prieinamumas, švietimas ir informacija.
4. Aplinkos – asmeninis saugumas ir fizinės aplinkos pritaikymas (pėsčiųjų takai, dviračių takai, keliai, parkų gausa, policijos patruliavimas, tualetai, prausyklos, suoliukai, apšvietimas ir pan.). Pritaikyta fizinė aplinka padeda gerinti fizinį aktyvumą.
Aktyvaus senėjimo fizinės veiklos kortelės:
Šios fizinės veiklos kortelės yra vienas iš THENAPA II projekto produktų. Jos yra skirtos praktikams, dirbantiems su senyvo amžiaus asmenimis bei vyresnio amžiaus neįgaliaisiais, siekiant įtraukti juos į fizinės veiklos programas.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman
Informacinis šaltinis:https://www.lsu.lt/
Nuotauka: www.freepik.com