Gripo rodikliai ir toliau auga

Gripo rodikliai ir toliau auga

---

Specialistai informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sergančiųjų gripu skaičius padidėjo, tačiau ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) – nežymiai sumažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 64 atvejus 10 tūkst. gyventojų (kovo 21–27 d. buvo 64,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų). 

Statistika

• Pastarąją savaitę didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo užfiksuotas Vilniaus apskrityje, mažiausias – Marijampolės apskrityje.
• NVSC duomenimis, kovo 28 d. – balandžio 3 d. gripu sirgo 580 šalies gyventojų, kovo 21–27 d. gripas diagnozuotas 371 asmeniui.
• Praėjusią savaitę dėl gripo Lietuvos ligoninėse gulėjo 36 pacientai, iš jų net 35 vaikai, priklausantys 0–17 metų amžiaus grupei. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomas vienas asmuo, priklausantis 2–17 metų amžiaus grupei.
• Kovo 21–27 d. šalies ligoninėse gydėsi 22 gripu sergantys asmenys.​

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

2021 metų 13-ą savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  šiemet tuo pačiu laikotarpiu – daugiau nei 3 kartus didesnis – 64 atvejai 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 12-ą savaitę 658 ėminiai, paimti COVID-19 ligai nustatyti, buvo tirti ir dėl gripo viruso. 14-oje ėminių buvo rastas gripo virusas.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2018 m.:

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 12-ą šių metų savaitę iš 76 312 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 10 615 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 99 proc.,  B tipo – 1 proc.).

Europos savaitiniai duomenys apie 2021–2022 m. sezonu nustatytus gripo viruso tipus:

Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajunta ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu. 

Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?” čia. 

Prevencija

Primename, kad saugantis gripo patariama:

• Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
• Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
• Drėgnu būdu valyti  ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
• Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
• Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
• Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
• Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
• Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

Efektyviausia priemonė

Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo. Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims  patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:

• 65 m. ir vyresni asmenys;
• nėščiosios;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Dėl skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją. 

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com