Parengė psichologė Siga Radzevičiūtė
Vanduo – mūsų gyvybės šaltinis. Be jo išgyventi negalime, tad, natūralu, kad jo suvartojame daugiau nei bet kokio kito skysčio. Tačiau ar nustebsite sužinoję, kad kava – antras pagal populiarumą gėrimas pasaulyje? Kasmet išgeriame daugiau nei 500 milijardų puodelių kavos. Ne visi galime įsivaizduoti dieną be šio aromatingo gėrimo, ypač, kai turime begales pasirinkimų. Geriame kavą, kad atsibustume, kad pasijaustumėme energingesni, pasinaudojame kavos pertraukėle atsipūsti ar paplepėti. Bet pradėkime nuo pradžių.
Kavos istorija prasidėjo Etiopijoje. Iš kur, XV-ame amžiuje kava pateko į Jemeną. Europą kava pasiekė tik po kelių šimtmečių. Pirmieji paragauti šio egzotiško gėrimo galėjo italai, Venecijoje, XVII-ame amžiuje. Lietuvą kava pasiekė prieš apytiksliai 300 metų ir buvo prieinama tik aukštesniam socialiniam luomui. Šiandien ji pasiekiama beveik kiekvienam lietuviui. Išskiriama daugiau nei 70 rūšių kavos medžių, tačiau populiariausi pasaulyje yra du: arabika ir robusta. Šios dvi rūšys skiriasi savo skoniu, išvaizda bei kofeino kiekiu. Kofeinas – natūralus organinis junginys aptinkamas kavos pupelėse. Šios medžiagos, bei kitų kavoje esančių medžiagų, patekimas į mūsų organizmą yra glaudžiai susijęs su mūsų sveikata.
Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, kavos vartojimas gali būti sveikatai tiek naudingas, tiek žalingas. Kokia gi žinoma kavos nauda? Be kofeino, kavoje esama virš tūkstančio fitocheminių medžiagų (augaliniame maiste esančios natūralios cheminės medžiagos). Tarp jų randama ir vitaminų B3, magnio bei kalio. Kava taip pat pasižymi antioksidantais, kurie mus saugo. Sietina, kad šių medžiagų patekimas į organizmą su kava mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis. Saikingas kavos vartojimas gali apsaugoti nuo Alzheimerio bei Parkinsono ligų, diabeto, širdies ir kraujagyslių lygų, tam tikrų vėžio formų ir net žalos mūsų DNR. Taip pat, vartojant kavą, organizmas yra stimuliuojamas, tad pajaučiame jėgų ir energijos antplūdį, gerėja mūsų kognityvinės funkcijos, palengvėja virškinimas. Na ir žinoma, kava – skani, tad teigiamai veikai mūsų emocijas. Matant visus šiuos kavos teikiamus privalumus, galime net nesusimąstyti, kad kavos vartojimas gali būti mums žalingas.
Teigiamas kavos poveikis yra labiausiai sietinas su kava, iš kurios apdorojimo buvo pašalintas kofeinas. Kaip jau minėjome, kofeinas yra natūrali medžiaga. Jis stimuliuoja medžiagų apykaitą, kvėpavimą ir kraujotaką. Vis tik, kofeinas yra ir viena labiausiai paplitusių priklausomybę keliančių stimuliuojančių medžiagų. Viename puodelyje kavos yra apytiksliai 95 gramai kofeino. Organizme ši medžiaga užsilieka tarp keturių ir šešių valandų, kol yra skaidoma, pagrinde, kepenyse. Ilgalaikis kavos vartojimas sukelia pripratimą, dar kitaip šį reiškinį vadiname tolerancija. Tolerancijai augant, kiekis, kurį turime suvartoti norėdami pasiekti lauktiną rezultatą, vis didėja. Tai reiškia, kad iš pradžių ryte pažadindavo vienas kavos puodelis, o vėliau prireikia ir dviejų. O gal net trijų, kad sulauktume vakaro? Vartojant kavą nesaikingai, remiantis tyrimų duomenimis, ligos, nuo kurių prieš tai buvome geriau apsaugoti kavos vartojimu, tampa mums grėsmingesnės. Tikimybė, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, Parkinsono, Alzheimerio liga ar net kai kuriomis vėžio formomis, didėja. O išsivysčiusi šio gėrimo priklausomybė, bandant jo atsisakyti, sukelia abstinencijos požymius – galvos ir kūno skausmus, kūne jaučiamą įtampą, nerimą, nemigą, nuotaikos svyravimus bei kita. Taigi, nesaikingai vartojamos kavos žalos sąrašas, toks pats ilgas kaip ir naudos.
Kaip tuomet kavą vartoti saikingai? Remiantis įvairiais duomenis, sveikam suaugusiam (ir nesilaukiančiam) žmogui, 400mg kofeino per dieną yra maksimali rekomenduojama norma. Tad, jei viename puodelyje yra apie 95mg kofeino, vadinasi saugiai ir su pasimėgavimu per dieną galime išgerti apie 4 nedidelius puodelius kavos. Taip galime gauti kavos teikiamą naudą ir apsaugoti save nuo neigiamų šio gėrimo vartojimo pasekmių.
Skanaus!
Literatūros sąrašas
Cano-Marquina, A., Tarín, J. J., & Cano, A. (2013). The impact of coffee on health. Maturitas, 75(1), 7–21. https://doi.org/10.1016/j.maturitas.2013.02.002
Masood Sadiq Butt & M. Tauseef Sultan (2011) Coffee and its Consumption: Benefits and Risks, Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 51:4, 363-373, DOI: 10.1080/10408390903586412
Prakash, N.S., Combes, M.C., Somanna, N., and Lashermes, P. (2002). AFLP analysis of introgression in coffee cultivars. (Coffea arabica L). derived from a natural interspecific hybrid. Euphytica. 124: 265–271
Pikžirnytė, I. (2021, February 2). Lithuanian coffee culture – what is it like?. Paulig – Barista Institute. Prieiga per internetą [žiūrėta 2023-06-26]: <https://www.baristainstitute.com/blog/ieva-pikzirnyte/february-2021/lithuanian-coffee-culture-what-it 0#:~:text=Coffee%20came%20to%20Lithuania%20some,and%20became%20a%20regular%20beverage.>.
NESCAFÉ. (2020). Coffee history: Nescafe India. Ethiopia or Yemen | NESCAFÉ India. Prieiga per internetą [žiūrėta 2023-06-26]: <https://www.nescafe.com/in/understanding-coffee/coffee-history#:~:text=As%20it’s%20thought%20that%20coffee,Egypt%2C%20Syria%2C%20and%20Turkey.>.
Spilling the beans: How much caffeine is too much? (2018) U.S. Food and Drug Administration. Prieiga per internetą [žiūrėta 2023-06-26]: <https://www.fda.gov/consumers/consumer-updates/spilling-beans-how-much-caffeine-too-much#:~:text=For%20healthy%20adults%2C%20the%20FDA,associated%20with%20dangerous%2C%20negative%20effects.>.
Meredith, S. E., Juliano, L. M., Hughes, J. R., & Griffiths, R. R. (2013). Caffeine Use Disorder: A Comprehensive Review and Research Agenda. Journal of caffeine research, 3(3), 114–130. https://doi.org/10.1089/jcr.2013.0016
Butt, M.S. and Sultan, M.T. (2011) ‘Coffee and its consumption: Benefits and risks’, Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 51(4), pp. 363–373. doi:10.1080/10408390903586412.
Samoggia, A. and Riedel, B. (2019) ‘Consumers’ perceptions of coffee health benefits and motives for coffee consumption and purchasing’, Nutrients, 11(3), p. 653. doi:10.3390/nu11030653.
Bae, J.-H. et al. (2019) ‘Coffee and health’, Integrative Medicine Research, 3(4), pp. 189–191. doi:10.1016/j.imr.2014.08.002.
Nieber, K. (2017) ‘The impact of coffee on health’, Planta Medica, 83(16), pp. 1256–1263. doi:10.1055/s-0043-115007.