Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, minimą birželio 5-ąją, inicijavo ir paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos globalinėms aplinkos problemoms spręsti, atidarymo metu. Konferencijos dalyviai – 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai – pareiškė, kad gamtos ištekliai, įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Ši diena išaugo į pasaulinę aplinkos apsaugos platformą, kurioje milijonai žmonių iš viso pasaulio siekia apsaugoti planetą.
2023 metų Pasaulinė aplinkos apsaugos diena – penkiasdešimtoji kasmetinė planetos šventė – skirta plastiko taršos krizei spręsti. Žmonija kasmet pagamina daugiau nei 430 milijonų tonų plastiko, iš kurių du trečdaliai yra trumpalaikiai produktai, kurie greitai tampa atliekomis, užpildo vandenynus, dažnai patenka į maisto grandinę.
Kaip minima ši diena?
Ši diena yra svarbi kiekvienam žmogui. Jungtinės Tautos siekia informuoti pasaulio visuomenę įvairiais aplinkosaugos klausimais bei ragina politikus imtis konkrečių veiksmų. Daugelyje šalių šią dieną pasirašomos arba ratifikuojamos tarptautinės konvencijos, steigiamos institucijos aplinkos ir ekonominės plėtros klausimams administruoti. Pasaulinė aplinkos apsaugos diena yra diena, kada organizuojami įvairūs renginiai: varžybos dviračiais, žalieji koncertai, rašinių bei piešinių konkursai, medelių sodinimo, aplinkos tvarkymo akcijos. Ši diena yra reikšminga ir žiniasklaidai. Tūkstančiai žurnalistų rašo bei rengia specialias laidas įvairiomis aplinkos apsaugos temomis, demonstruojami šiai dienai skirti dokumentiniai filmai, rengiamos fotoparodos, organizuojami seminarai, susitikimai prie apskrito stalo, simpoziumai.
Plastiko problema vis didėja
Nors yra daug vertingų plastiko panaudojimo būdų, žmogus tapo priklausomas nuo vienkartinių plastikinių gaminių. Daugeliui iš mūsų jie tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Tai vandens, šampūno, pieno buteliai, šaldymo maišeliai, ledų indeliai, krepšiai, maisto pakavimo plėvelė, plastikiniai maišeliai, vienkartiniai indai ir pan.
Plastiko tarša ne tik kelia grėsmę aplinkai, bet ir daro neigiamą įtaką sveikatai. Keliolika milijonų tonų plastiko kasmet patenka į jūras ir vandenynus – plastikinės šiukšlės čia sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Didžioji dalis šių paviršiuje plūduriuojančių atliekų iki galo nesuyra ir sudaro vadinamuosius mikroplastikus – mažytes daleles, kurių skersmuo siekia iki 5 milimetrų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą. Mikroplastikai yra rimta problema ne tik jūroje, jų randama ir geriamajame vandenyje, taip pat jie gali patekti į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus ir absorbuotis bei kauptis organuose: plaučiuose, kepenyse, blužnyje, inkstuose.
Iš sausumos šaltinių plastiko atliekos upėmis nešamos į jūras ir yra laikomos pagrindiniu taršos šaltiniu. Toliau vandenynuose aptinkamos šiukšlės dažniausiai yra arba neaiškios kilmės, arba yra daiktai, naudojami prekybiniuose ir žvejybiniuose laivuose: tinklai, virvės, plūdurai, dėžės, statinės, plūdės ir pan. Paplūdimiuose aptinkamos plastiko šiukšlės dažniausiai yra plastikiniai maišeliai, pakuotės, buteliai, paplūdimio šlepetės, vaikų žaislai ir kitos plastiko atliekos, kurių vandens srovės įprastai nenuneša tolyn į jūrą.
Lietuvos upėse randamo mikroplastiko dalelių šaltinis – smulkios padangų dėvėjimosi atliekos, suirę maišeliai, pakuotės ir kitos plastiko atliekos, per lietaus surenkamuosius tinklus patekusios į upes. Taip pat į vandens telkinius plastiką gali pernešti paukščiai, laukiniai gyvūnai, vėjas.
Lietuvai priklausančiuose Baltijos jūros vandenyse ir pakrantėje plastikas sudaro nemažą dalį visų mikrošiukšlių, kurios aptinkamos atviroje jūroje, paplūdimiuose. Daugybė atliekų plaukioja vandens paviršiuje, dalis jų nusėda ant jūros dugno. Dažniausiai tai plastikiniai pirkinių maišeliai, plastiko puodeliai, kurie vandenyje iki galo nesuyra kelis dešimtmečius, dėl to pirmiausia nukenčia jūros gyvūnija, augmenija.
Kaip pakeisti susidariusią situaciją?
Jeigu dabartinė tarša nemažės, kaip skelbia Jungtinių Tautų aplinkos programa, iki 2050 m. jūrose bus daugiau plastiko nei žuvų. Apie kovą su plastiko tarša pastaruoju metu kalba visa Europa, į kurią nukreiptas pasaulio dėmesys. Aplinkos tarša kasmet nužudo daugiau žmonių negu karai, stichinės nelaimės ir badas, be to, daro didžiulę žalą ekonomikai.
Prisidėti prie švaresnių upių, ežerų, jūrų, vandenynų galime kiekvienas. Būtina keisti savo įpročius ir mažinti vienkartinių plastikinių daiktų naudojimą. Jei plastikiniai gaminiai neišvengiami, juos reikėtų naudoti pakartotinai tol, kol jie taps netinkami naudoti, o tada juos reikėtų perdirbti arba tinkamai išmesti. Reikia atsakingai tvarkyti atliekas – rūšiuoti plastiką, kad šis nepatektų į aplinką, dalyvauti upių ir jų pakrančių švarinimo darbuose, atsakingai elgtis paplūdimiuose.
Siekiant sumažinti plastiko atliekų kiekį ir poveikį aplinkai, apsiperkant reikėtų rinktis produktus be plastikinės pakuotės, nešiotis daugkartinio naudojimo pirkinių maišelį, naudoti daugkartinį gėrimo buteliuką, atsisakyti plastikinių stalo įrankių, rinktis asmens priežiūros priemones be plastiko. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos iki 2040 m. gali sumažinti į vandenynus patenkančio plastiko kiekį daugiau nei 80 procentų.
Tarptautinės priemonės
Jeigu dabartinė tarša nemažės, kaip skelbia Jungtinių Tautų aplinkos programa, iki 2050 m. jūrose bus daugiau plastiko nei žuvų. Apie kovą su plastiko tarša pastaruoju metu kalba visa Europa, į kurią nukreiptas pasaulio dėmesys. Aplinkos tarša kasmet nužudo daugiau žmonių negu karai, stichinės nelaimės ir badas, be to, daro didžiulę žalą ekonomikai.
Europos Sąjungos valstybės taip pat turės imtis būtinų priemonių, kad sumažintų likusių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą. EP ir Taryba sutarė įpareigoti valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros, taip pat iki 2025-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 25 proc. plastikinės taros, o iki 2030-ųjų pasiekti 30 proc. perdirbimo lygį.
Tad gyvenkime atsakingai – saugokime vandens telkinius, juose slypinčią gyvybę ir save.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://www.worldenvironmentday.global/ ; http://www.smlpc.lt/ir https://am.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.freepik.com/