Išsėtinė sklerozė (IS) – lėtinė autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kuri yra viena labiausiai paplitusių jaunų suaugusių asmenų netrauminių neįgalumo priežasčių. IS sutrikdo asmens gyvenimą įvairiais aspektais: per neurologinę simptomatiką, neuropsichiatrinę patologiją (kognityvių funkcijų ir nuotaikos sutrikimus) ir kitus veiksnius (pvz., nuovargį). Dėl neišvengiamų fizinės sveikatos sutrikimų pakinta IS sergančių asmenų psichikos sveikata, gyvenimo kokybė ir socialinis funkcionavimas bei emocinė būsena. Šios ligos paveikti yra 2,3 mln. žmonių visame pasaulyje.
Moterys autoimuninėmis ligomis serga dažniau nei vyrai, manoma, jog lytiniai hormonai turi įtakos imuninio atsako stiprumui. Pasaulinėje populiacijoje moterys IS serga dažniau nei vyrai santykiu 2:1. Taip pat moterys IS suserga anksčiau, tačiau serga lengviau nei vyrai.
Kaikuriose valstybėse (Japonijoje, JAV, Australijoje, Kanadoje) sergamumo dažnis šia liga didėja tik tarp moterų. To negali nulemti tik hormonai, prie to prisideda genetinių ir aplinkos faktorių (gyvenimo būdas, migracija ir kt.) sąveikos rezultatas.
Hormoniniai faktoriai. Menstruacinis ciklas ir jo metu vykstantys hormoniniai svyravimai gali turėti įtakos IS simptomams. Nustatyta, kad progesterono ir estrogenų santykio sumažėjimas gali turėti poveikį IS aktyvumui.
Genetiniai faktoriai. IS nėra paveldima liga, paveldimas tik polinkis sirgti šia liga. Artimiausi ligonių giminaičiai turi neženkliai didesnę riziką susirgti šia liga, nei kiti žmonės. Ligonių vaikų rizika kada nors susirgti IS – 0,5-3 proc., o bendrosios populiacijos – 0,1 proc.
Aplinkos faktoriai. Manoma, kad IS vystymuisi reikšmės gali turėti virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, dėl gyvenimo būdo atsiradę organizmo pakitimai (vitaminų, mineralinių medžiagų, hormonų disbalansas ir kt.). Oraliniuose kontraceptikuose esantys egzogeniniai estrogenai siejami su mažesne IS rizika, yra atlikta tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad moterų vartojusių šiuos kontraceptikus sergamumas buvo 40 proc. mažesnis. Tačiau iki 2009 m. atliktus epidemiologinius tyrinėjimus apibendrinęs tyrimas pateikė išvadą, kad oralinės kontracepcijos vartojimas neturėtų būti siejamas su sumažėjusia rizika susirgti IS, bet tai gali vėlinti ligos pradžią moterims.
Moterys IS serga beveik dvigubai dažniau nei vyrai, todėl joms itin svarbu kreipti dėmesį į organizmo siunčiamus simptomus. Atsiradęs galūnių nusilpimas, raumenų įtampa, jutimo sutrikimai (užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis), vienpusis regos pablogėjimas, pusiausvyros sutrikimai, šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai, nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija gali signalizuoti apie IS pradžią.
Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė
Literatūra:
- Juknelytė A., Vaičekauskytė Ž., Mickevičienė D. ir kt. 2020. Pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė: nuo patogenezės iki gydymo naujovių. Literatūros apžvalga. Neurologijos seminarai, 24(83). Pieiga per internetą: http://www.neuroseminarai.lt/wp-content/uploads/2020/06/Neuro_2020_Nr1_035-040.pdf
- Melinytė M. , Perminas A. , Malcienė L. 2021. Išsėtine skleroze sergančių asmenų besąlyginio artimojo priėmimo patirties ir ligos integracijos į savęs suvokimą sąsajos su emocine būsena. Visuomenės sveikata, 3 (94). Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2021.3(94)/VS%202021%203(94)%20ORIG%20Issetine%20skleroze.pdf
- Liutkienė J. 2012. Moteris ir išsėtinë sklerozė. Neurologijos seminarai , 16(51). Prieiga per internetą: http://www.neuroseminarai.lt/wp-content/uploads/2017/02/Neuro_2012_Nr1_005-017.pdf
- Staševičienė A., Dadonienė J., Germanavičius A. 2020. Suaugusiųjų gyvenimo kokybės kaita sergant išsėtine skleroze. Visuomenės sveikata, 1 (88). Prieiga per internetą: http://hi.simplit.lt/uploads/pdf/zurnalo_vs%20info/2020_1/VS%202020%201(88)%20ORIG%20Issetine%20skleroze.pdf
Naudoti tinklalapiai: Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga. Prieiga per internetą: https://www.liss.lt/
Nuotrauka: https://www.freepik.com