Kai 1973 m. Vašingtono universiteto mokslininkai publikavo mokslinį straipsnį apie moterų vartojamo alkoholio žalą vaisiui nėštumo metu, apibrėždami vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS), visuomenėje nuvilnijo kritikos ir skepticizmo banga, nes žalingas svaigiųjų gėrimų vartojimas ir su juo susiję sunkumai ilgą laiką buvo traktuojami tik kaip vyrų problema. Šiandien galima rasti vis daugiau duomenų, kad alkoholio poveikis nėštumo metu yra viena dažniausia apsigimimų, raidos ir elgesio sutrikimų priežasčių. Planuojant nėštumą, laukiantis ir susilaukus kūdikio vartojamas alkoholis sukelia daugybę neigiamų pasekmių vaiko pažintiniam vystymuisi bei fizinei sveikatai, o tolimesnėje perspektyvoje atsiliepia gyvenimo kokybei ir gerovei.
Siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą, rugsėjo 9-ąją minima Pasaulinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena.
Vaisiaus alkoholinio sindromo diagnozė
Vaisiaus alkoholinio sindromo diagnozei nustatyti būdinga anamnezė ir klinika, remiamasi trimis pagrindiniais pasireiškiančiais sutrikimais:
- Augimo sulėtėjimu prenetaliniu (prieš gimimą) ir / arba postnataliniu (po gimimo) laikotarpiu;
- Centrinės nervų sistemos pokyčiais (neurologiniais sutrikimais, raidos sutrikimais arba deficitu, intelekto sutrikimu, smegenų struktūros pokyčiais (stebima mikrocefalija – mažesnė galvos apimtis) arba smegenų apsigimimais);
- Būdingais veido bruožų išskirtinumais (1 pav.), kurie nepriklauso nuo rasės, etnografinių ypatybių (trumpa plokščia nosis, plona viršutinė lūpa, išlyginta nosies-lūpos raukšlė, siauras akių plyšys, plokščia vidurinioji veido dalis, raukšlės akių kampučiuose, žema nosies nugarėlė, neišsivystęs apatinis žandikaulis).
Pasireiškimas naujagimystėje ir vyresniame amžiuje
Nėštumo metu suvartotas alkoholis greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto, taigi netrukus padidėja jo koncentracija moters kraujyje. Kadangi alkoholis laisvai praeina pro placentą, vaisiaus alkoholio koncentracija greitai tampa tokia, kaip ir nėščiosios kraujyje. Kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo ilgiau jis išlieka motinos kraujyje ir piene.
Naujagimiui, kuris gimė su padidėjusia alkoholio koncentracija kraujyje, pirmosiomis gyvenimo dienomis gali išryškėti vadinamasis alkoholio abstinencijos sindromas, pasireiškiantis centrinės nervų sistemos sudirginimo požymiais, drebuliu, dirglumu, raumenų tonuso pakitimais, sutrikusiu miego-būdravimo ciklu, prakaitavimu ir kt. Sunkius ar sunkesnius atvejus gali lydėti traukuliai. Taip pat gali pasireikšti virškinimo trakto disfunkcijos požymiai: blogas čiulpimas, pilvo pūtimas, atpylinėjimas ar vėmimas. Abstinencijos požymiai neretai reiškiasi ir vėliau, nes vaisiaus ir naujagimio alkoholio metabolizmas yra žymiai lėtesnis, nei suaugusiųjų.
Vėliau, vaikui augant, išryškėja ir kiti sutrikimai, kurių neįmanoma arba labai sunku pastebėti naujagimystės periode. VAS sąlygotas per mažas gimimo svoris yra lydimas nepakankamo svorio ir vėlesniame amžiuje, būdinga disproporcija tarp per mažo svorio ir normalaus ūgio. Kitos galimos VAS pasekmės tolimesnėje raidoje – protinis atsilikimas, dėmesio ir atminties trūkumas, perdėtas aktyvumas, menki problemų sprendimo įgūdžiai, sunkumai mokytis iš klaidų ir priimti sprendimus, nebrandus elgesys, dezorientacija laike ir erdvėje. Dėl skirtingų smegenų sričių ir struktūrų pažeidimo stebimas negebėjimas prisitaikyti (blogai skiria išorinius dirgiklius), prasta savireguliacija, impulsyvumas, pažintinių funkcijų ir kiti sunkumai. Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad VAS neretai persidengia su kitų sutrikimų simptomais (aktyvumo ir dėmesio, autizmo spektro sutrikimais), todėl tai taip pat sunkina VAS diagnozavimą ankstyvajame amžiuje.
Ankstyvoji reabilitacija ir gydymas
Ypatingai didelę reikšmę turi ankstyvoji reabilitacija, kuri ženkliai nulemia vaikų su VAS tolesnę raidą. Kuo anksčiau pradedama medicininė, klinikinė ir edukacinė reabilitacija, tuo geresnės yra baigtys. Siekiama, kad terapinės intervencijos apimtų pagrindines vaiko raidos sritis: sensorinę, emocinę bei socialinę. Neišimtinai labai reikšmingą vaidmenį atlieka geri vaiko ir šeimos santykiai ankstyvojoje vaikystėje, kalbos, motorinio vystymosi skatinimas. Būtina nepamiršti ir vaiko mitybos poreikių, atidžiai stebint fizinį augimą. Vis tik, specifinio VAS gydymo nėra. Jeigu reiškiasi ūmios impulsyvumo, hiperaktyvumo, netinkamo vaiko elgesio problemos, miego sutrikimai, gali būti skiriami medikamentai, tačiau jie padeda įveikti tik dalį sunkumų ir dažniau taikomi kaip kraštutinė priemonė. Efektyviai pagalbai reikalingas kompleksinis gydymas, naudojantis pediatro, vaikų psichiatro, vaikų neurologo konsultacijomis ir kt.
Taip pat kviečiame susipažinti su Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento informacine medžiaga apie pagrindinius su alkoholio vartojimu nėštumo laikotarpiu susijusius mitus bei faktus, kurią rasite ČIA.
Straipsnį parengė: psichologė Dovilė Kavaliauskaitė
Literatūra
Kalinauskienė O., Liubšys A. (2012). Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS). Biomedicina, 22(6), 95–99.
Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas (NTAKD). Nėštumas ir alkoholis: griauname mitus. Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/Prevencija/vas.pdf
Pei J., Reid‑Westoby C., Siddiqua A., Elshamy Y., Rorem D., Bennett T., Birken C., Coplan R., Duku E., Ferro M. A., Forer B., Georgiades S., Gorter J. W., Guhn M., Maguire J., Manson H., Santos R., Brownell M., Janus M. (2021). Teacher‑Reported Prevalence of FASD in Kindergarten in Canada: Association with Child Development and Problems at Home. Journal of Autism and Developmental Disorders, 51, 433–443.
Spohr H.-S. (2018). Fetal Alcohol Syndrome: A Lifelong Challenge. Berlin: De Gruyter.